05 Jan Tikėjimo Dievu ir kryžiaus pergalės šventovė.
Tikėjimo Dievu ir kryžiaus pergalės šventovė.
2020 metų įvykių audra netikėtai pakeitė kiekvieno iš mūsų gyvenimus. Tapome labiau atskirti vieni nuo kitų, nes nuolat persekiojanti baimė nežinomybėje kėlė vis didesnę sumaištį ir nerimą mūsų širdyse. „Štai aš- siųsk mane!“ (Iz 6, 8). Tai padrąsinimas visiems Gyvojo Rožinio maldininkams dalyvauti Bažnyčios misijoje. Šių metų liepos 26 d. organizavome piligriminę kelionę į iškilmę prie Kryžių kalno. Tradiciniai Kryžių kalno atlaidai prasidėjo piligrimų eisena, nešant į Kryžių kalną sunkų, 100 kg sveriantį, epidemijų ir negandų Kryžių Karavyką, dėkojant Viešpačiui už globą ir meldžiant atitolinti koronavirusą (Covid-19), žmonėms suteikiant atsivertimo malonę. Susirinkome prie Kryžių kalno vedami Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio, dalyvaujant vyskupams ir kunigams iš kitų vyskupijų. Eucharistijai vadovavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Petar Rajič. Pasak apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo Petar Rajič atvykome čia pagerbti Jėzaus Kristaus Šventojo Kryžiaus ir pastatyti ar padėti savo kryžių ar rožančių taip išreikšdami savo vienybę su Viešpačiu savo asmeniniuose kentėjimuose tikėdami ir vildamiesi Kryžiaus pergale prieš blogį. Susirinkome kaip piligrimai prie Kryžių kalno, prie šios šventos vietos, po atviru dangumi, taip svarbios visai Lietuvai.
Šis Kryžių kalnas nuolat patraukia vietinius ir viso pasaulio tikinčiuosius. Daugelis buvo čia praeityje mažomis ir didelėmis grupėmis, kad aplankytų šitą vietą, primenančią išskirtinį Viešpaties Jėzaus pasiaukojimą ant Jeruzalės Kalvarijos kalno. Ši vieta mums primena ir pasiaukojusius mūsų brolius ir seseris už tėvynę, taip pat daug kentėjusius per ilgus okupacijos metus dėl persekiojimų religinės bei civilinės laisvės nebuvimo. Čia susivienija Kristaus kančių už pasaulio atpirkimą prisiminimas ir asmeniniai bei bendruomeniniai prisiminimai Lietuvoje ieškojusių Kristaus Kryžiuje vilties ir paguodos, kančios. Pats svarbiausias piligrimas pastatė kryžių savo vizito Lietuvoje proga 1993 m. Šv. popiežius Jonas Paulius II. Popiežius kryžių pastatė viduryje šios šventos vietos gerai matomoje vietoje. Ant kryžiaus pamato marmurinėje lentoje angliškai ir lietuviškai parašyta: Ačiū lietuviams už šį Kryžių kalną, kuris liudija Europos ir viso pasaulio žmonėms šios šalies žmonių tikėjimą. Galime tarti vien tvirtą Amen po šių žodžių, nes ši vieta iš ties yra tikėjimo Dievu ir kryžiaus pergalės šventovė, kuria lietuviai per amžius dalijosi tarpusavyje ir su kitais. Labai reikšminga jog popiežiaus kryžius yra vienas iš didžiausių, jei ne pats didžiausias iš visų kryžių šiame kalne. Tai kryžius su dideliu suaugusio žmogaus matmeniu – Jėzaus kūnu, apsuptas daugybės kitų kryžių. Jis yra tokioje vietoje, kad atrodo, jog visi kiti kryžiai žiūri į tą didelį ir reikšmingąjį kryžių. Mąstydami šį simbolinį vaizdą pagalvojame, jog popiežius išties neša patį didžiausią kryžių, tai yra pačią didžiausią atsakomybę Kristaus bažnyčioje ant šios žemės. Jam yra patikėti visi tikintieji, visa Dievo tauta, kiekvienas vyskupas, kunigas, vienuolis, vienuolė, visi tikintieji seneliai, jaunuoliai ir vaikai. Jis yra atsakingas už visus ganomuosius. Tai yra ypatinga ir atsakinga tarnystė, kuri jam patikėta paties Kristaus, to kuris pirmasis buvo prikaltas prie kryžiaus, tai pasaulio išganymo. Niekas negali paneigti, jog popiežius yra pagrindinis bažnyčios ganytojas, nes jis yra Kristaus vikaras žemėje, įpareigotas stiprinti tikinčiuosius tikėjime ir ganyti tikinčiuosius, kurie jam patikėti. Štai kodėl turime melstis už popiežių, už jį asmeniškai, už jo bažnyčioje vykdomą tarnystę. Jis yra palaikomas maldų, pasiaukojimų ir viso tikinčiųjų kryžių, kurie pasiaukoja Dievui kiekvienose šventosiose Mišiose ir viešose bei privačiose maldose. Kai 1981 m. gegužės 13 d. popiežius Jonas Paulius II buvo sužeistas per nepavykusį pasikėsinimą nužudyti, pasklido žinia, kad sekančią dieną ant šio Kryžių kalno atsirado kryžius su užrašyta malda: už popiežiaus pagijimą.
Mums yra neapsakoma malonė kažkiek iš vidaus pažinti kryžiaus slėpinį. Tai yra apreiškimas, kurio mums taip reikia, nes tai Dievo atsakymas į blogio ir kančios slėpinį. Tai mįslingas atsakymas. Dažnai girdime apie blogį pasaulyje ir klausiame savęs, kodėl Dievas tai leidžią, kodėl Dievas nesustabdo šio blogio, kodėl leidžia, kad jis taip plistų. Atrodo neįtikėtina. Tai išbandymas sielai matyti plintantį blogį ir Dievą akivaizdžiai nedarantį nieko, akivaizdžiai nesikišantį į kančią, į nekaltųjų kentėjimus. Kodėl? Tai žaizda sielai. Gili žaizda. Atsakymas į šį slėpinį yra Jėzaus kryžius. Paslaptis, kuri mus apstulbina. Mes tikime akivaizdžios Dievo pergalės, aiškios, triunfuojančios, nuostabios. Bet Dievas mums parodo nuolankiai nuolankiausiai pergalę. Dievas leidžia sau prisiimti blogį, kad pats jį patirtų ir galėtų dar užtikrinčiau jį nugalėti. Sunku priimti tokią realybę. Tai paslėpta šviesa, vidinė slapta šviesa. Nugalėti mirtį per mirtį, nugalėti kančią per kančią, nugalėti blogį leidžiant jam plisti. Tai labai gili paslaptis. Ir vis dėlto, pažįstame, žinome šios paslapties, šio išskirtinio nuolankumo esmę.
Šv. Jonas Evangelijoje rašo: Dievas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo vienatinį sūnų. Jėzus tapo kaip ta gyvatė iškelta dykumoje. Tapo blogio saugoti kentėjimo atvaizdu ir tuo pat metu tapo vaistas nuo blogio bei kančių dėl tos didelės meilės, kuria Dievas mus mylėjo. Jėzus atvėrė mūsų patirto Dievo dvasiai, Dievo meilei. Taip jis ir keitė viską iš esmės ir mums duoda galimybę laimėti kartu su Juo, laimėti ta pačia pergale nuolankia ir kupina meilės, blogyje ir kančioje randant progą tyrai meilei, meilei iki galo tam, kuris ėjo mylėdamas iki pat pabaigos.
Tai yra dieviškas atsakymas, kurį turime priimti, kai savyje jaučiame pasipiktinimą blogiu ir turime padėti kitiems tai priimti dėl jų išsilaisvinimo, priartindami juos prie Jėzaus kryžiaus.
Taigi kas kartą, kai žiūrime į Jėzų ant kryžiaus, turime prisiminti jog kryžius buvo Jo šlovės sostas, kur Jis nugalėjo pasaulio blogį ir nuodėmę. Jis pergalingai karaliauja nuo kryžiaus ir buvo iškeltas dėl visiškos Jo meilės žmonijai. Taigi ženkime pirmyn, nešdami savo gyvenimo kryžių, išmokime Jėzaus pasiaukojančios meilės pamoką, kuria Jis pasidalijo dėl mūsų kentėjimo ir pakvietė mus į kryžiaus pergalę bei į prisikėlimą amžinąjam gyvenimui. Amen.